Palaipsninių suttų rinkinys 10

17. Džanusoni

176. Čunda

Taip aš girdėjau.

Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Pavoje kalvio sūnaus Čundos mangų giraitėje.

Ir štai kalvio sūnus Čunda nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdinčiam gi iš šono kalvio sūnui Čundai Palaimintasis pasakė štai ką:

„Kieno, Čunda, apsivalymas tau patinka?”

„Garbusis, man patinka apsivalymas, kurį aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį.”

„Ir kaip gi, Čunda, apsivalymą aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį?”

„Štai, Garbusis, esti vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį. Jie ragina mokinius (daryti) taip:

„Teikis, gerasis žmogau, anksti keldamasis paliesti žemę iš lovos,

jei nepaliesi žemę, paliesk drėgną karvės mėšlą,

jei nepaliesi drėgno karvės mėšlo, paliesk žalią žolę,

jei nepaliesi žalios žolės, pasirūpink ugnimi,

jei nepasirūpinsi ugnimi, suglaustais delnais pasveikink saulę,

jei nepasveikinsi suglaustais delnais saulės, tris kartus, įskaitant vakarą, pasinerk į vandenį.”

Štai taip, Garbusis, apsivalymą aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį.”

„Čunda, apsivalymas, kurį aiškina vakariečių brahmanai, kurie nešiojasi vandens puodus, nešioja vandens augalų girliandas, prižiūri šventąją ugnį ir panardina save į vandenį, skiriasi nuo apsivalymo tauriųjų disciplinoje.”

„Bet koks gi tuomet, Garbusis, yra apsivalymas tauriųjų disciplinoje?

Garbusis, būtų gerai jei Palaimintasis pamokytų mane apsivalymo tauriųjų disciplinoje principų.”

„Ką gi, Čunda, klausyki, sutelki visą dėmesį, aš kalbėsiu.”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam kalvio sūnus Čunda.

Palaimintasis štai ką pasakė:

„Trilypis, Čunda, yra užsiteršimas kūnu,

keturlypis – užsiteršimas kalba,

trilypis – užsiteršimas protu.

„Ir kaip, Čunda, kūno užteršimas – trilypis?

Štai, Čunda, kažkas yra žudikas, žiaurus, su suteptomis krauju rankomis, linkęs mušti ir žudyti, neturi gailesčio jokioms gyvoms būtybėms.

Jis ima tai, kas neduota, vagia kitų žmonių turtą ir nuosavybę kaime ar miške.

Jis svetimauja. Jis turi lytinių santykių su moterimis, kurias saugo motina, tėvas, motina ir tėvas, brolis, sesuo ar giminaičiai, kurias saugo jų Dhamma, kurios turi vyrą, kurių pažeidimas užtraukia bausmę, arba net su jau susižadėjusia moterimi.

Taip, Čunda, užsiteršimas kūnu – trilypis.

„Ir kaip, Čunda, užsiteršimas kalba – keturlypis?

Štai, Čunda, kažkas meluoja. Pakviestas į tarybą, susirinkimą, pas gimines, į gildiją ar į teismą ir paklaustas kaip liudytojas: „Taigi, gerasis žmogau, pasakyk, ką žinai,” – nežinodamas jis sako, kad žino arba žinodamas sako, kad nežino, nematydamas sako, kad mato arba matydamas sako, kad nemato. Taip jis sąmoningai meluoja dėl savo, kito ar kokios nors nereikšmingos žemiškos naudos.

Jis kiršina. Išgirdęs čia, pasakoja kitur, tam, kad supykdytų anuos su čionykščiais; arba išgirdęs ten, pasakoja čia, tam, kad supykdytų čionykščius su anais. Taip jis suardo, suskaldo santarvę, neleidžia jai atsirasti. Jis žavisi susiskaldymu, gėrisi susiskaldymu, savo kalba skatina susiskaldymą.

Jis kalba šiurkščiai, taria žodžius, kurie yra šaižūs, raižūs, skaudinantys kitus, žeidžiantys kitus, ant pykčio ribos, nevedantys į sutelktį.

Jis tuščiai plepa, kalba ne laiku, kalba, ko nebūta, kalba, kas kenksminga, kalba ne apie mokymą, ne apie discipliną. Jo kalba bevertė, nesavalaikė, nepagrįsta, neapibrėžta ir beprasmė.

Taip, Čunda, užsiteršimas kalba – keturlypis.

Ir kaip, Čunda, užsiteršimas mąstymu – trilypis?

Štai, Čunda, kažkas yra gobšus. Apie kitų žmonių turtą ir nuosavybę jis galvoja: „O, kad tai, kas priklauso kitam būtų mano!”

Jis turi piktanorišką mąstymą, blogus ketinimus: „Te šios būtybės žūsta, būna nužudytos, užmuštos, panaikintos ar pašalintos.”

Jis turi neteisingą požiūrį, iškreiptą matymą:

„Nėra dovanų, nėra aukų, nėra aukojimų, nėra gerų ir blogų veiksmų vaisių, rezultatų, nėra šio pasaulio, nėra kito pasaulio, nėra motinos, nėra tėvo, nėra savaime gimusių būtybių, nėra pasaulyje teisingai žengusių, teisingų pasiekimų atsiskyrėlių ar brahmanų, kurie būtų paskelbę patys tiesiogine patirtimi pažinę šį ir kitą pasaulius.”

Taip, Čunda, užsiteršimas mąstymu – trilypis.

Šios, Čunda, yra dešimt nedorų veiksmų krypčių.

Ir, Čunda, besilaikantysis šių dešimties nedorų veiksmų krypčių, ar anksti keldamasis paliečia žemę iš lovos, ar nepaliečia jos, yra nešvarus;

ar paliečia drėgną karvės mėšlą, ar jo nepaliečia, yra nešvarus;

ar paliečia žalią žolę, ar jos nepaliečia, yra nešvarus;

ar pasirūpina ugnimi, ar ja nepasirūpina, yra nešvarus;

ar suglaustais delnais pasveikina saulę, ar jos nepasveikina, yra nešvarus;

ar tris kartus, įskaitant vakarą, pasineria į vandenį, ar nepasineria, yra nešvarus.

Dėl kokios priežasties?

Šios, Čunda, dešimt nedorų veiksmų krypčių yra nešvarios ir teršiančios.

Tai, Čunda, dėl laikymosi šių dešimties nedorų veiksmų krypčių pasirodo pragaras, gyvūnų karalystė, dvasių pasaulis ir visos kitos blogos sferos.

Trilypis, Čunda, yra apsivalymas kūnu,

keturlypis – apsivalymas kalba,

trilypis – apsivalymas mąstymu.

„Ir kaip, Čunda, apsivalymas kūnu – trilypis?

Štai, Čunda, kažkas, atsisakęs žudymo, susilaiko nuo žudymo. Atidėjęs lazdą, atidėjęs ginklus, jis yra kuklus, gailiaširdis, gyvena su gailesčiu visoms gyvoms būtybėms.

Atsisakęs imti tai, kas neduota, jis susilaiko nuo ėmimo to, kas neduota. Jis nevagia kitų žmonių turto ir nuosavybės kaime ar miške.

Atsisakęs svetimavimo, jis susilaiko nuo svetimavimo. Jis neturi lytinių santykių su moterimis, kurias saugo motina, tėvas, motina ir tėvas, brolis, sesuo ar giminaičiai, kurias saugo jų Dhamma, kurios turi vyrą, kurių pažeidimas užtraukia bausmę, arba su jau susižadėjusia moterimi.

Taip, Čunda, apsivalymas kūnu – trilypis.

Ir kaip, Čunda, apsivalymas kalba – keturlypis?

Štai, Čunda, kažkas atsisakęs melagystės, susilaiko nuo melagystės. Pakviestas į tarybą, susirinkimą, pas gimines, į gildiją ar į teismą ir paklaustas kaip liudytojas: „Taigi, gerasis žmogau, pasakyk, ką žinai,” – nežinodamas jis sako, kad nežino arba žinodamas sako, kad žino, nematydamas sako, kad nemato arba matydamas sako, kad mato. Taip jis nemeluoja sąmoningai dėl savo, kito ar kokios nors nereikšmingos žemiškos naudos.

Atsisakęs kiršinančios kalbos, jis susilaiko nuo kiršinančios kalbos; išgirdęs čia, jis nepasakoja kitur, tam, kad nesupykdytų anuos su čionykščiais; arba išgirdęs ten, jis nepasakoja čia, tam, kad nesupykdytų čionykščius su anais. Taip jis atstato suardytą (draugystę) arba palaiko (esamą) vienybę, jis džiaugiasi santarve, žavisi santarve, gėrisi santarve, savo kalba skatina santarvę.

Atsisakęs šiurkščios kalbos, jis susilaiko nuo kalbėjimo šiurkščiai. Jis taria žodžius, kurie yra nepriekaištingi, malonūs klausai, mieli, širdingi, mandagūs, patinkantys daugeliui, malonūs daugeliui.

Atsisakęs tuščių plepalų, jis susilaiko nuo tuščio plepėjimo, kalba laiku, kalba tai, kas būta, kalba iš esmės, kalba apie mokymą, kalba apie discipliną,

jis taria vertingus žodžius, savalaikius, argumentuotus, aiškius, prasmingus.

Taip, Čunda, apsivalymas kalba – keturlypis.

Ir kaip, Čunda, apsivalymas protu – trilypis?

Štai, Čunda, kažkas nėra gobšus. Apie kitų žmonių turtą ir nuosavybę jis negalvoja: „O, kad tai, kas priklauso kitam būtų mano!”

Jis turi geranorišką protą, gerus ketinimus: „Te šios būtybės būna taikios, būna sveikos, būna ramios, rūpinasi savimi!”

Jis turi teisingą požiūrį, neiškreiptą matymą:

„Esti dovanos, esti aukos, esti aukojimai, esti gerų ir blogų veiksmų vaisiai, rezultatai, esti šis pasaulis, esti kitas pasaulis, esti motina, esti tėvas, esti savaime gimusios būtybės, esti pasaulyje teisingai žengusių, teisingų pasiekimų atsiskyrėlių ar brahmanų, kurie būtų paskelbę patys tiesiogine patirtimi pažinę šį ir kitą pasaulius.”

Taip, Čunda, apsivalymas protu – trilypis.

Šios, Čunda, yra dešimt dorų veiksmų krypčių.

Ir, Čunda, besilaikantysis šių dešimties dorų veiksmų krypčių, ar anksti keldamasis paliečia žemę iš lovos, ar nepaliečia jos, yra švarus;

ar paliečia drėgną karvės mėšlą, ar jo nepaliečia, yra švarus;

ar paliečia žalią žolę, ar jos nepaliečia, yra švarus;

ar pasirūpina ugnimi, ar ja nepasirūpina, yra švarus;

ar suglaustais delnais pasveikina saulę, ar jos nepasveikina, yra švarus;

ar tris kartus, įskaitant vakarą, pasineria į vandenį, ar nepasineria, yra švarus.

Dėl kokios priežasties?

Šios, Čunda, dešimt dorų veiksmų krypčių yra švarios ir apvalančios.

Tai, Čunda, dėl laikymosi šių dešimties dorų veiksmų krypčių pasirodo dievybės, žmonės ir visos kitos geros sferos.”

Į tai kalvio sūnus Čunda pasakė Palaimintajam:

„Nuostabu, Garbusis …

Nuo šios dienos, tegul Palaimintasis laiko mane pasauliečiu pasekėju, kuris priėmė prieglobstį visam gyvenimui.”