Palaipsninių suttų rinkinys 6

2. Draugiškumas

19. Pirmoji sutta apie mirties kontempliacija

Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Nadikoje Mūrinėje salėje.

Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

„Vienuoliai!”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

„Vienuoliai, išlavinta, dažnai praktikuota mirties kontempliacija duoda didžiulę naudą ir vaisius, ji remiasi į nemirtingą elementą, jos viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.

O ar jus, vienuoliai, lavinate mirties kontempliaciją?”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė Palaimintajam:

„Garbusis, aš lavinu mirties kontempliaciją.”

„Bet kaip gi, vienuoli, tu lavini mirties kontempliaciją?”

„Štai, Garbusis, aš taip mąstau:

„Ak, kad tik pragyvenčiau šią dieną ir naktį! Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Štai taip, Garbusis, aš lavinu mirties kontempliaciją.”

Kitas gi vienuolis taip pasakė Palaimintajam:

„Garbusis, aš taip pat lavinu mirties kontempliaciją.”

„Bet kaip gi, vienuoli, tu lavini mirties kontempliaciją?”

„Štai, Garbusis, aš taip mąstau:

„Ak, kad tik aš pragyvenčiau šią dieną. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Štai taip, Garbusis, aš lavinu mirties kontempliaciją.”

Kitas gi vienuolis taip pasakė Palaimintajam:

„Garbusis, aš taip pat lavinu mirties kontempliaciją.”

„Bet kaip gi, vienuoli, tu lavini mirties kontempliaciją?”

„Štai, Garbusis, aš taip mąstau:

„Ak, kad tik aš pragyvenčiau tiek, kiek trunka suvalgyti dienos pietus. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Štai taip, Garbusis, aš lavinu mirties kontempliaciją.”

Kitas gi vienuolis taip pasakė Palaimintajam:

„Garbusis, aš taip pat lavinu mirties kontempliaciją.”

„Bet kaip gi, vienuoli, tu lavini mirties kontempliaciją?”

„Štai, Garbusis, aš taip mąstau:

„Ak, kad tik aš pragyvenčiau tiek, kiek trunka sukramtyti ir praryti keturis-penkis kąsnius. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Štai taip, Garbusis, aš lavinu mirties kontempliaciją.”

Kitas gi vienuolis taip pasakė Palaimintajam:

„Garbusis, aš taip pat lavinu mirties kontempliaciją.”

„Bet kaip gi, vienuoli, tu lavini mirties kontempliaciją?”

„Štai, Garbusis, aš taip mąstau:

„Ak, kad tik aš pragyvenčiau tiek, kiek trunka sukramtyti ir praryti vieną kąsnį. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Štai taip, Garbusis, aš lavinu mirties kontempliaciją.”

Kitas gi vienuolis taip pasakė Palaimintajam:

„Garbusis, aš taip pat lavinu mirties kontempliaciją.”

„Bet kaip gi, vienuoli, tu lavini mirties kontempliaciją?”

„Štai, Garbusis, aš taip mąstau:

„Ak, kad tik aš pragyvenčiau tiek, kiek trunka įkvėpus iškvėpti arba iškvėpus įkvėpti. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Štai taip, Garbusis, aš lavinu mirties kontempliaciją.”

Į tai Palaimintasis pasakė tiems vienuoliams:

„Vienuoliai, tie vienuoliai, kurie lavina mirties kontempliaciją taip:

„Ak, kad tik aš pragyvenčiau šią dieną ir naktį. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Vienuoliai, tie vienuoliai, kurie lavina mirties kontempliaciją taip:

„Ak, kad tik aš gyvenčiau šią dieną. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Vienuoliai, tie vienuoliai, kurie lavina mirties kontempliaciją taip:

„Ak, kad tik aš gyvenčiau tiek, kiek trunka suvalgyti dienos pietus. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Vienuoliai, tie vienuoliai, kurie lavina mirties kontempliaciją taip:

„Ak, kad tik aš gyvenčiau tiek, kiek trunka sukramtyti ir praryti keturis-penkis kąsnius. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Juos, vienuoliai, vadina vienuoliais gyvenančiais nerūpestingai. Jie vangiai lavina mirties kontempliaciją ydoms panaikinti.

O, vienuoliai, tie vienuoliai, kurie lavina mirties kontempliaciją taip:

„Ak, kad tik aš gyvenčiau tiek, kiek trunka sukramtyti ir praryti vieną kąsnį. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Vienuoliai, tie vienuoliai, kurie lavina mirties kontempliaciją taip:

„Ak, kad tik aš gyvenčiau tiek, kiek trunka įkvėpus iškvėpti arba iškvėpus įkvėpti. Galėsiu sutelkti mintis į Palaimintojo pamokslus. Išties, galėsiu daug nudirbti.”

Juos, vienuoliai, vadina vienuoliais gyvenančiais rūpestingai. Jie sparčiai lavina mirties kontempliaciją ydoms panaikinti.

Tai kad, vienuoliai, mokytis tūrėtumėte taip:

„Gyvensime rūpestingai, sparčiai lavinsime mirties kontempliaciją ydoms panaikinti.”

Štai taip, vienuoliai, tūrėtumėte mokytis.”