Palaipsninių suttų rinkinys 6

6. Didysis skyrius

61. Vidury

Taip aš girdėjau.

Vieną kartą, Palaimintasis buvo apsistojęs Elnių parke, Išminčių vietovėje netoli Varanasio.

Tuo metu daugybė vienuolių pavaikščiojo rinkdami aukas Savatthyje. Sugrįžę po aukų rinkimo ir pavalgę, jie susėdo paviljone, (ir tarp jų) kilo tokios kalbos:

„Palaimintasis, mielieji, „Kelyje kitapus” (Pārāyana), Mėtėjos klausimuose pasakė taip:

„Kas suprato abi puses

ir neužstringa vidury,

tą vadinu didžiu žmogumi

įveikusiu čia siuvėją.”

Kas, mielieji, yra viena pusė, kas kita pusė, kas vidurys ir kas siuvėja?”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė vienuoliams senoliams:

„Sąlytis, mielieji, – viena pusė, sąlyčio kilimas kita pusė, sąlyčio baigtis – vidurys, troškimas – siuvėja.

Juk troškimas susiuva tai ir sukuria vieną ar kitą gyvenimą.

Taip, mielieji, vienuolis tiesiogiai pažįsta tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai supranta tai, kas turi būti visiškai suprasta. Tiesiogiai pažindamas tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai suprasdamas tai, kas turi būti visiškai suprasta, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė vienuoliams senoliams:

„Praeitis, mielieji, – viena pusė, ateitis – kita pusė, dabartis – vidurys, troškimas – siuvėja.

Juk troškimas susiuva tai ir sukuria vieną ar kitą gyvenimą.

Taip, mielieji, vienuolis tiesiogiai pažįsta tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai supranta tai, kas turi būti visiškai suprasta. Tiesiogiai pažindamas tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai suprasdamas tai, kas turi būti visiškai suprasta, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė vienuoliams senoliams:

„Malonus jausmo tonas, mielieji, – viena pusė, nemalonus jausmo tonas – kita pusė, nei nemalonus, nei malonus jausmo tonas – vidurys, troškimas – siuvėja.

Juk troškimas susiuva tai ir sukuria vieną ar kitą gyvenimą.

Taip, mielieji, vienuolis tiesiogiai pažįsta tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai supranta tai, kas turi būti visiškai suprasta. Tiesiogiai pažindamas tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai suprasdamas tai, kas turi būti visiškai suprasta, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė vienuoliams senoliams:

„Protas, mielieji, – viena pusė, kūnas – kita pusė, sąmonė – vidurys, troškimas – siuvėja.

Juk troškimas susiuva tai ir sukuria vieną ar kitą gyvenimą.

Taip, mielieji, vienuolis tiesiogiai pažįsta tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai supranta tai, kas turi būti visiškai suprasta. Tiesiogiai pažindamas tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai suprasdamas tai, kas turi būti visiškai suprasta, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė vienuoliams senoliams:

„Šešios vidinės patyrimo sritys, mielieji, – viena pusė, šešios išorinės patyrimo sritys – kita pusė, sąmonė – vidurys, troškimas – siuvėja.

Juk troškimas susiuva tai ir sukuria vieną ar kitą gyvenimą.

Taip, mielieji, vienuolis tiesiogiai pažįsta tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai supranta tai, kas turi būti visiškai suprasta. Tiesiogiai pažindamas tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai suprasdamas tai, kas turi būti visiškai suprasta, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė vienuoliams senoliams:

„Asmuo (sakkāya), mielieji, – viena pusė, asmens kilimas kita pusė, asmens baigtis – vidurys, troškimas – siuvėja.

Juk troškimas susiuva tai ir sukuria vieną ar kitą gyvenimą.

Taip, mielieji, vienuolis tiesiogiai pažįsta tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai supranta tai, kas turi būti visiškai suprasta. Tiesiogiai pažindamas tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai suprasdamas tai, kas turi būti visiškai suprasta, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė vienuoliams senoliams:

„Mielieji, mes visi, davėme savo atsakymus.

Eime, mielieji, pas Palaimintąjį ir atėję papasakokime jam tai.

Kaip Palaimintasis mums pasakys, taip mes tai ir atminsime.”

„Taip, mielasis,” – atsakė tam vienuoliui vienuoliai senoliai.

Ir štai vienuoliai senoliai nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję, jie pasveikino jį ir atsisėdo iš šono.

Sėdėdami gi iš šono vienuoliai senoliai papasakojo Palaimintajam visą jų pokalbį (ir paklausė:)

„Garbusis, kuris iš mūsų gerai pasisakė?”

„Tam tikra prasme, vienuoliai, jūs visi gerai pasisakėte. Tačiau štai apie ką aš kalbėjau Pārāyanoje „Puṇṇos klausimuose” (sakydamas)

„Kas suprato abi puses

ir neužstringa vidury,

tą vadinu didžiu žmogumi

įveikusiu čia siuvėją.”

Klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

„Sąlytis, vienuoliai, – viena pusė, sąlyčio kilimas – kita pusė, sąlyčio baigtis – vidurys, troškimas – siuvėja.

Juk troškimas susiuva tai ir sukuria vieną ar kitą gyvenimą.

Taip, vienuoliai, vienuolis tiesiogiai pažįsta tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai supranta tai, kas turi būti visiškai suprasta. Tiesiogiai pažindamas tai, kas turi būti tiesiogiai pažinta, visiškai suprasdamas tai, kas turi būti visiškai suprasta, jis (tampa) tuo, kuris jau šiame gyvenime nutraukia kančią.”