Taip bylota 81

Trejetukų knyga

Ketvirtasis skyrius

Garbė

Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:

„Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas garbės po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.

Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas nepagarbos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.

Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas ir garbės, ir nepagarbos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.

Ir sakau aš tai, vienuoliai, ne dėl to, kad būčiau girdėjęs tai iš kokio atsiskyrėlio ar brahmano.

Sakau tai, vienuoliai, dėl to, kad pats tai pažinau, pats pamačiau, pats suvokiau.

Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas garbės po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.

Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas nepagarbos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.

Esu matęs, vienuoliai, kaip būtybės, kurių protas užvaldytas, apimtas ir garbės, ir nepagarbos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.”

Apie tai Palaimintasis kalbėjo.

Taip pasakyta apie tai:

„Tą, kurio sutelktis nesvyruoja,

ar jį gerbia, ar ne,

ar ir gerbia, ir ne,

kuris buvoja budrus,

tą atkakliai medituojantį,

matantį ir įžvelgiantį vos įžiūrimą,

kuris džiaugiasi savinimosi išsekimu,

vadinu šventu žmogumi.”

Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.