Vidutinio ilgio suttų rinkinys 131

Apie stebuklingą naktį

Taip aš girdėjau.

Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.

Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

„Vienuoliai!”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

„Vienuoliai, mokysiu jus apie stebuklingą naktį, (išdėstysiu) santrauką ir detalią analizę.

To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

„Nereikia nei praeities ilgėtis,

nei laukti ateities.

Kas praeity, tas jau praėjo,

o ateitis dar neatėjo.

Kas gi į dabarties reiškinius

iš įvairių pusių žiūri,

neįstrigdamas, nepajudinamas

tasai lavina savo protą.

Daryki tai, ką turi daryti šiandien.

Kas gali žinoti, ryt gal mirtis ateis?

Juk neįmanoma susitart su giltine

ir sustabdyti jos karius.

Uolus dieną ir naktį kas,

gyvenantis taip be tinginystės,

„Stebuklingos naktys jo yra,” –

taip apie jį sakė išminčius.

Ir kaip, vienuoliai, ilgimasi praeities?

Mėgaujamasi mintimi „praeity turėjau tokią materialią formą”, mėgaujamasi mintimi „praeity turėjau tokį jausmo toną”, mėgaujamasi mintimi „praeity turėjau tokį suvokimą”, mėgaujamasi mintimi „praeity turėjau tokius proto darinius”, mėgaujamasi mintimi „praeity turėjau tokią sąmonę”.

Taip, vienuoliai, ilgimasi praeities.

O kaip, vienuoliai, nesiilgima praeities?

Nesimėgaujama mintimi „praeity turėjau tokią materialią formą”, nesimėgaujama mintimi „praeity turėjau tokį jausmo toną”, nesimėgaujama mintimi „praeity turėjau tokį suvokimą”, nesimėgaujama mintimi „praeity turėjau tokius proto darinius”, nesimėgaujama mintimi „praeity turėjau tokią sąmonę”.

Taip, vienuoliai, nesiilgima praeities.

Ir kaip, vienuoliai, laukiama ateities?

Mėgaujamasi mintimi „o, kad turėčiau tokią materialią formą ateity”, mėgaujamasi mintimi „o, kad turėčiau tokį jausmo toną ateity”, mėgaujamasi mintimi „o, kad turėčiau tokį suvokimą ateity”, mėgaujamasi mintimi „o, kad turėčiau tokius proto darinius ateity”, mėgaujamasi mintimi „o, kad turėčiau tokią sąmonę ateity”.

Taip, vienuoliai, laukiama ateities.

O kaip, vienuoliai, nelaukiama ateities?

Nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokią materialią formą ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokį jausmo toną ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokį suvokimą ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokius proto darinius ateity”, nesimėgaujama mintimi „o, kad turėčiau tokią sąmonę ateity”.

Taip, vienuoliai, nelaukiama ateities.

Ir kaip, vienuoliai, įstringama dabarties reiškiniuose?

Štai, vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, kuris nėra matęs tauriųjų, nenusimano apie tauriųjų mokymą ir nebuvo jo mokytas, kuris nėra matęs padorių žmonių, nenusimano apie padorių žmonių mokymą ir nebuvo jo mokytas,

suvokia materialią formą kaip savastį, arba, kad savastis turi materialią formą, arba, kad materiali forma esti savastyje, arba, kad savastis esti materialioje formoje;

suvokia jausmo toną kaip savastį …

suvokia suvokimą kaip savastį …

suvokia proto darinius kaip savastį …

suvokia sąmonę kaip savastį, arba, kad savastis turi sąmonę, arba, kad sąmonė esti savastyje, arba, kad savastis esti sąmonėje.

Taip, vienuoliai, įstringama dabarties reiškiniuose.

Ir kaip, vienuoliai, neįstringama dabarties reiškiniuose?

Štai, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys, kuris yra matęs tauriuosius, nusimano apie tauriųjų mokymą ir buvo to mokytas, kuris yra matęs padorių žmonių, nusimano apie padorių žmonių mokymą ir buvo to mokytas,

nesuvokia nei materialios formos kaip savasties, nei, kad savastis turėtų materialią formą, nei, kad materiali forma būtų savastyje, nei, kad savastis būtų materialioje formoje;

nesuvokia nei jausmo tono kaip savasties …

nesuvokia nei suvokimo kaip savasties …

nesuvokia nei proto darinių kaip savasties …

nesuvokia nei sąmonės kaip savasties, nei, kad savastis turėtų sąmonę, nei, kad sąmonė būtų savastyje, nei, kad savastis būtų sąmonėje.

Taip, vienuoliai, neįstringama dabarties reiškiniuose.

Nereikia nei praeities ilgėtis,

nei laukti ateities.

Kas praeity, tas jau praėjo,

o ateitis dar neatėjo.

Kas gi į dabarties reiškinius

iš įvairių pusių žiūri,

neįstrigdamas, nepajudinamas

tasai lavina savo protą.

Daryki tai, ką turi daryti šiandien.

Kas gali žinoti, ryt gal mirtis ateis?

Juk neįmanoma susitart su giltine

ir sustabdyti jos karius.

Uolus dieną ir naktį kas,

gyvenantIs taip be tinginystės,

„Stebuklingos naktys jo yra,” –

taip apie jį sakė išminčius.

Kai pasakiau, „vienuoliai, mokysiu jus apie stebuklingą naktį, (išdėstysiu) santrauką ir detalią analizę,”

pasakiau tai dėl šios priežasties.”

Štai ką pasakė Palaimintasis.

Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.