Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.

Ir štai vienuolių būrys iš ryto apsirengė, pasiėmė dubenį aukoms ir viršutinį apdarą ir nuėjo į Savatthį aukų (rinkti). Ir štai tie vienuoliai pagalvojo: „Dar per anksti eiti į Savatthį aukų rinkti. Kodėl mums nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?“ Ir štai tie vienuoliai nuėjo į kitatikių klajotojų parką. Nuėję, jie apsikeitė su tais kitatikiais klajotojais mandagiais sveikinimais. Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais jie atsisėdo iš šono. Sėdintiems gi iš šono tiems vienuoliams kitatikiai klajotojai štai ką pasakė:

„Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą. Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materialios formos supratimą, mes taip pat aiškiname visišką materialios formos supratimą. Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmo tonų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką jausmo tonų supratimą. Koks, Mielieji, čia yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp atsiskyrėlio Gotamos Dhammos dėstymo, nurodymo ir mūsų?”

Ir štai tie vienuoliai kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugė, nei ją išpeikė. Nepasidžiaugę, neišpeikę, jie atsikėlė ir išėjo, (galvodami): „Sužinosime šių žodžių esmę, kai būsime pas Palaimintąjį.“

Ir štai tie vienuoliai pavaikščiojo rinkdami aukas Savatthyje. Sugrįžę po aukų rinkimo ir pavalgę, nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Palaimintajam: „Garbusis, iš ryto mes apsirengėme, pasiėmėme dubenis aukoms ir viršutinius apdarus ir nuėjome į Savatthį aukų (rinkti). Mes, Garbusis, taip pagalvojome: „Dar per anksti eiti į Savatthį aukų rinkti. Kodėl mums nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?“ Ir štai, Garbusis, mes nuėjome į kitatikių klajotojų parką. Nuėję, apsikeitėme su tais kitatikiais klajotojais mandagiais sveikinimais. Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdome iš šono. Mums, sėdintiems taip iš šono, kitatikiai klajotojai štai ką pasakė: „Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą. Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materialios formos supratimą, mes taip pat aiškiname visišką materialios formos supratimą. Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmo tonų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką jausmo tonų supratimą. Koks, Mielieji, čia yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp atsiskyrėlio Gotamos Dhammos dėstymo, nurodymo ir mūsų?” Ir štai, Garbusis, mes kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugėme, nei ją išpeikėme. Nepasidžiaugę, neišpeikę, atsikėlėme ir išėjome, (galvodami): „Sužinosime šių žodžių esmę, kai būsime pas Palaimintąjį.””

„Vienuoliai, taip kalbantiems kitatikiams klajotojams turėtumėte sakyti taip: „Bet, Mielieji, kas yra juslinių malonumų saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jų)? Bet, Mielieji, kas yra materialios formos saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jos)? Bet, Mielieji, kas yra jausmo tonų saldybė, kas kartumas, kas yra ištrūkimas (iš jų)? Taip paklausti, vienuoliai, kitatikiai klajotojai negalės paaiškinti, o be to jie susierzins. Kokia yra to priežastis? Tai, vienuoliai, yra ne jų (kompetencijos) sritis. Aš nematau, vienuoliai, pasaulyje su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir paprastais žmonėmis nieko, kas galėtų patenkinti protą atsakymų į šiuos klausimus, išskyrus Tathagatą, jo mokinį arba kažką, kas girdėjo atsakymą iš jų.

Ir kas, vienuoliai, yra juslinių malonumų saldybė? Vienuoliai, yra šie penki juslinių malonumų šaltiniai. Kokie penki? Akimi pažįstamos formos, kurios yra norimos, malonios, žavinčios, iš prigimties mielos, susijusios su geismu. Ausimi pažįstami garsai … Nosimi pažįstami kvapai … Liežuviu pažįstami skoniai … Kūnu pažįstami apčiuopiami objektai, kurie yra norimi, malonus, žavintys, iš prigimties mieli, susiję su geismu. Šie, vienuoliai, yra penki juslinių malonumų šaltiniai. Laimė ir malonumas, vienuoliai, gimstantys dėl šių penkių juslinių malonumų šaltinių, – tai juslinių malonumų saldybė.

Ir kas, vienuoliai, yra juslinių malonumų kartumas? Štai, vienuoliai, šeimos žmogus užsidirbdamas pragyvenimui kokiu nors amatu – ar skaičiavimu, ar apskaičiavimu, ar išskaičiavimu, ar žemės dirbimu, ar prekiavimu, ar gyvulių priežiūra, ar šaudymu iš lanko, ar tarnavimu valdžiai ar kokiu nors kitu amatu – susiduria su šalčiu, karščiu, yra kamuojamas sąlyčiu su gyliais, uodais, vėjų, saule, ropliais, (rizikuoja) mirti iš troškulio ir bado. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

Ir jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengiasi, rėžiasi, deda pastangas, turtai neateina, jis sielvartauja, kankinasi, rauda, jis pamišta (dejuodamas): „Į vėją mano įrąža, bevaisės mano pastangos.” Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

O jei, vienuoliai, pas tą šeimos žmogų, kuris taip stengiasi, rėžiasi, deda pastangas, turtai ateina, jis dėl tų turtų saugojimo jaučia skausmą ir liūdesį (galvodamas): „Ką čia padarius kad mano turtus nei valdžia neatimtų, nei vagys nepavogtų, nei ugnis nesudegintų, nei vanduo nenušluotų, nei nemieli įpėdiniai nepasiimtų?” Jam juos taip saugant, sergėjant, jo turtus arba valdžia atima, arba vagys pavagia, arba ugnis sudegina, arba vanduo nušluoja, arba nemieli įpėdiniai pasiima. Jis sielvartauja, kankinasi, rauda, jis pamišta (dejuodamas): „Net to, kas buvo mano, ir to nebeturiu!“ Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad valdovai ginčijasi su vadovais, kšatrijai ginčijasi su kšatrijais, brahmanai ginčijasi su brahmanais, namų šeimininkai ginčijasi su namų šeimininkais, motina ginčijasi su vaiku, vaikas ginčijasi su motina, tėvas ginčijasi su vaiku, vaikas ginčijasi su tėvu, brolis ginčijasi su broliu, brolis ginčijasi su seserimi, sesuo ginčijasi su broliu, draugas ginčijasi su draugu. Per tuos kivirčus, barnius ir ginčus jie puola vieni kitus rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad pasiėmę kardą ir skydą, užsidėję lanką ir strėlinę, priešininkai susirenka mūšio lauke ir leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, ir jų galvos nukertamos kardais. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad pasiėmę kardą ir skydą, užsidėję lanką ir strėlinę, po slidžiomis gynybinėmis sienomis (žmonės) leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais. Ten jie pašaunami strėlėmis, persmeigiami durklais, apipilami (karštu) mėšlu, sutraiškomi vartais, ir jų galvos nukertamos kardais. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad įsilaužiama į namus, plėšiami turtai, plėšikaujama, pakelėse tykojami keliauninkai, svetimaujama. Kai taip besielgenčius žmones pagauna, valdovai jiems paskiria įvairias bausmes: plakimą botagais, vanojimą rykštėmis, lupimą lazdomis, rankų nupjovimą, kojų nupjovimą, rankų ir kojų nupjovimą, ausų nupjovimą, nosies nupjovimą, ausų ir nosies nupjovimą, kankinimą „košės puodu“, „nušveistos kriauklės nuskutimu“, „Rahu burna“, „ugnies girlianda“, „degančia ranka“, „pintu diržu“, „žievės apdaru“, „antilope“, „mėsos kabliais“, „monetomis“, „šarmo vonia“, „strypo sukimu“, „šiaudine kėde“, apipilimą verdančiu aliejumi, atidavimą šunims sudraskyti, pasodinimą ant kuolo, galvos nukirtimą kardu. Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, jusliniai malonumai yra šaltinis, jusliniai malonumai yra priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad elgiamasi blogai kūnu, elgiamasi blogai kalba, elgiamasi blogai protu. Tie, kas elgėsi blogai kūnu, elgėsi blogai kalba, elgėsi blogai protu, po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.

Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš juslinių malonumų? Vienuoliai, aistringo geismo jusliniams malonumams panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš juslinių malonumų.

Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta juslinių malonumų saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkio (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų. Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta juslinių malonumų saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.

Ir kas, vienuoliai, yra materialios formos saldybė? Sakykime, vienuoliai, kšatrijų, brahmanų ar namų šeimininko šeimoje būtų panelė penkiolikos metų ar šešiolikos metų, nei per aukšta, nei per žema, nei per liesa, nei per stora, nei per tamsi, nei per šviesi. Ar ji tuo metu nebūtų gražiausios ir dailiausios išvaizdos?”

„Taip, Garbusis.”

„Laimė ir malonumas, vienuoliai, gimstantys dėl gražios ir dailios išvaizdos – tai materialios formos saldybė.

Ir kas, vienuoliai, yra materialios formos kartumas? Štai, vienuoliai, ta pati nuostabi moteris gali būti pamatyta vėliau, aštuoniasdešimtmetė, devyniasdešimtmetė, šimtametė, pasenusi, sulinkusi lyg gegnė, pakumpusi, besiremianti į lazdą, svyruojanti, kai eina, ligota, kurios jaunystė praėjo, subyrėjusiais dantimis, žilais plaukais, retais plaukais, praplikusi, išėjusiu dėmėmis kūnu.

Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”

„Taip, Garbusis.”

„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.

Toliau, vienuoliai, ta pati nuostabi moteris gali būti pamatyta serganti, kamuojama negalios, pakirsta ligos, gulinti savo pačios šlapime ir išmatose, kiti jai padėtų atsikelti ir atsigulti į lovą.

Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”

„Taip, Garbusis.”

„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.

Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse, vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinęs, pamėlynavęs, pūvantis.

Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”

„Taip, Garbusis.”

„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.

Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse, ėdamas varnų ar ėdamas vanagų, ėdamas maitvanagių ar ėdamas garnių, ėdamas šunų ar ėdamas tigrų, ėdamas laukinių žvėrių ar ėdamas šakalų ar ėdamas daugybės vabzdžių.

Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?” „Taip, Garbusis.” „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.

Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse, (jo) sujungti sausgyslėmis griaučiai be mėsos, raudoni nuo kraujo; sujungti sausgyslėmis griaučiai, be mėsos, be kraujo; sujungti sausgyslėmis griaučiai su mėsa ir kraujais; nesujungti sausgyslėmis griaučiai, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulas, kitur padikaulis, vienur kulkšnies kaulas, kitur blauzdikaulis, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkaulis, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulas, vienur žandikaulis, kitur dantis, dar kitur kaukolė.

Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?” „Taip, Garbusis.” „Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.

Toliau, vienuoliai, tos pačios nuostabios moters lavonas gali būti pamatytas išmestas kapinėse, pasenusių kaulų krūva; supuvę kaulai, pavirtę dulkėmis; balti kaulai, įgavę kriauklės spalvą.

Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?”

„Taip, Garbusis.”

„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.

Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš materialios formos? Vienuoliai, aistringo geismo materialiai formai panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš materialios formos.

Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta materialios formos saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkimo (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti materialią formą ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų. Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta materialios formos saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti materialią formą ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.

Ir kas, vienuoliai, yra jausmo tonų saldybė? Štai vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną ir būna joje, su (proto) kreipimu, išlaikymu bei su iš atsiskyrimo gimusiomis ekstaze ir palaima. Tuo metu, vienuoliai, kai vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną ir būna joje, su (proto) kreipimu, išlaikymu bei su iš atsiskyrimo gimusiomis ekstaze ir palaima, jis neįnyksta į mintis kenkiančias pačiam, neįnyksta į mintis kenkiančias kitiem, neįnyksta į mintis kenkiančias abiem. Tuo metu jis patiria tik nekenksmingus jausmo tonus. Nekenksmingumą, vienuoliai, vadinu aukščiausia jausmo tonų saldybe.

Toliau, vienuoliai, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu protu sutelktu į vieną (objektą), jis (vienuolis) pasiekia antrąją džhaną ir būna joje, kur nėra (proto) kreipimo ir išlaikymo, bet yra iš sutelkties gimusios ekstazė ir palaima … Tuo metu, vienuoliai, kai, ekstazei išblėsus, vienuolis būna pusiausviro proto, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia trečiąją džhaną ir būna joje. Taurieji nupasakoja tai taip: „Jis būna laimingas, pusiausviro proto ir atidus” … Tuo metu, vienuoliai, kai, palikęs malonius ir nemalonius (pojūčius), peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ketvirtąją džhaną ir būna joje, ten, kur nėra nemalonių ar malonių (pojūčių), bet yra atidos išgryninta proto pusiausvyra, jis neįnyksta į mintis kenkiančias pačiam, neįnyksta į mintis kenkiančias kitiem, neįnyksta į mintis kenkiančias abiem. Tuo metu jis patiria tik nekenksmingus jausmo tonus. Nekenksmingumą, vienuoliai, vadinu aukščiausiu jausmo tonų saldybe.

Ir kas, vienuoliai, yra jausmo tonų kartumas? Vienuoliai, tai, kad jausmo tonai yra nepastovūs, kančia ir iš prigimties kinta, – tai jausmo tonų kartumas.

Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš jausmo tonų? Vienuoliai, aistringo geismo jausmo tonams panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš jausmo tonų.

Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta jausmo tonų saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkimo (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti jausmo tonus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų. Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta jausmo tonų saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti jausmo tonus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.”

Štai ką pasakė Palaimintasis. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.

The Middle Discourses

|_A. The First Fifty

|__II. The Chapter on the Lion’s Roar

MN13. Didžioji sutta apie kančios kalną

Translations [33]

English

繁體字

日本語

Français

Deutsch

Italiano

Español

Català

Português

Русский

Norsk

Magyar

Srpski

Čeština

Slovenščina

Lietuvių Kalba

हिंदी

বাংলা

Việt Ngữ

Bahasa Indonesia

සිංහල

ပြန်သွားရန်

ภาษาไทย

पाळिभासा (Pāli)

Reference

Translations [33]

English

繁體字

日本語

Français

Deutsch

Italiano

Español

Català

Português

Русский

Norsk

Magyar

Srpski

Čeština

Slovenščina

Lietuvių Kalba

हिंदी

বাংলা

Việt Ngữ

Bahasa Indonesia

සිංහල

ပြန်သွားရန်

ภาษาไทย

पाळिभासा (Pāli)

Reference

Commentaries [0]