Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi. Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: „Vienuoliai!”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė:

„Vienuoliai, nuosekliu metodu mokysiu jus pažaboti visas ydas. To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė:

„Vienuoliai, aš sakau, kad sunaikinti ydas gali tas, kas žino ir mato, o ne tas, kas nežino ir nemato. Ką žino ir mato tas, kas gali sunaikinti ydas? Išmintingą dėmesį ir neišmintingą dėmesį. Kreipiančiajam dėmesį neišmintingai, vienuoliai, dar nekilusios ydos kyla, o kilusios ydos auga. Kreipiančiajam gi dėmesį išmintingai, vienuoliai, dar nekilusios ydos nekyla, o kilusios ydos paliekamos.

Esti, vienuoliai, ydų, kurias reikia palikti matymu, ydų, kurias reikia palikti susilaikymu, ydų, kurias reikia palikti naudojimusi, ydų, kurias reikia palikti pakantumu, ydų, kurias reikia palikti vengimu, ydų, kurias reikia palikti pašalinimu, ir esti ydų, kurias reikia palikti lavinimu.

1. Ydos, kurias reikia palikti matymu

Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti matymu? Štai, vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, kuris nėra matęs tauriųjų, nenusimano apie tauriųjų mokymą ir nebuvo jo mokytas, kuris nėra matęs padorių žmonių, nenusimano apie padorių žmonių mokymą ir nebuvo jo mokytas, nežino į kokius dalykus dėmesys kreiptinas, o į kokius nekreiptinas. Nežinodamas į kokius dalykus dėmesys kreiptinas, o į kokius nekreiptinas, jis kreipia dėmesį ten, kur dėmesys nekreiptinas ir nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys kreiptinas.

Ir kurie, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, nors dėmesys ten yra nekreiptinas? Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui kyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda auga; kyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda auga; kyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda auga – šie yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, nors dėmesys ten nekreiptinas.

Ir kurie, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, nors dėmesys ten yra kreiptinas? Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui nekyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda paliekama; nekyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda paliekama; nekyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda paliekama – šie yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, nors dėmesys ten yra kreiptinas.

Dėl to, kad jis kreipia dėmesį ten, kur dėmesys nekreiptinas ir nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys kreiptinas, jam kyla dar nekilusios ydos, o kilusios auga.

Jis neišmintingai dėmisi: „Ar aš buvau praeity? Ar manęs nebuvo praeity? Kas aš buvau praeity? Kaip aš buvau praeity? Buvęs kuo, kuo tapau praeity? Ar aš būsiu ateity? Ar manęs nebus ateity? Kas aš būsiu ateity? Kaip aš būsiu ateity? Buvęs kuo, kuo tapsiu ateity?” Arba čia pat, dabarty jis viduje abejoja: „Ar aš esu? Ar manęs nėra? Kas aš esu? Kaip aš esu? Iš kur atėjo ši būtybė? Ir kur ji išeis?”

Taip neišmintingai kreipiančiajam dėmesį kyla viena iš šešių klaidingų pažiūrų. Kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Manoji savastis esti.” Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Manosios savasties nėra.” Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Suvokiu save savastimi.” Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Suvokiu savęs nebūvimą savastimi.” Arba kaip kažkas tikro ir užtikrinto, kyla požiūris: „Suvokiu save ne savastimi.” Arba jis laikosi tokio požiūrio: „Manoji savastis, kuri kalba, jaučia bei patiria gerų ir nelabų veiksmų rezultatus įvairiuose (pasauliuose), toji mano savastis yra nekintama, stabili, amžina, nepakeičiama, ji išliks tokia pat per amžių amžius.” Tai, vienuoliai, vadinama klaidingu požiūriu, požiūrių džiunglėmis, požiūrių dykyne, požiūrių pasirodymu, požiūrių makalyne, požiūrių pančiais. Surištas pažiūrų pančiais, vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, neišsivaduoja nuo gimimo, senėjimo, mirties, liūdesio, raudojimo, skausmo, nepasitenkinimo ir nevilties. Neišsivaduoja iš kančios, aš sakau.

Apmokytas gi, vienuoliai, tauriųjų mokinys, kuris yra matęs tauriuosius, nusimano apie tauriųjų mokymą ir buvo to mokytas, kuris yra matęs padorių žmonių, nusimano apie padorių žmonių mokymą ir buvo to mokytas, žino į kokius dalykus dėmesys kreiptinas, o į kokius nekreiptinas. Žinodamas į kuriuos dalykus dėmesys kreiptinas, o į kuriuos nekreiptinas, jis nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys nekreiptinas ir kreipia dėmesį ten, kur dėmesys kreiptinas.

Ir kurie gi, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, kur dėmesys yra nekreiptinas? Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui kyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda auga; kyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda auga; kyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda auga; Šie yra dalykai, į kuriuos jis nekreipia dėmesio, kur dėmesys yra nekreiptinas.

Ir kurie, vienuoliai, yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, kur dėmesys yra kreiptinas? Tie, vienuoliai, dalykai, į kuriuos kreipiant dėmesį, žmogui nekyla dar nekilusi juslinių malonumų geismo yda, o kilusi juslinių malonumų geismo yda paliekama; nekyla dar nekilusi būties troškimo yda, o kilusi būties troškimo yda paliekama; nekyla dar nekilusi neišmanymo yda, o kilusi neišmanymo yda paliekama; Šie yra dalykai, į kuriuos jis kreipia dėmesį, kur dėmesys yra kreiptinas.

Dėl to, kad jis nekreipia dėmesio ten, kur dėmesys nekreiptinas ir kreipia dėmesį ten, kur dėmesys kreiptinas, jam nekyla dar nekilusios ydos, o kilusios ydos paliekamos.

Jis išmintingai dėmisi: „Tai kančia”, išmintingai dėmisi: „Tai kančios šaltinis”, išmintingai dėmisi: „Tai kančios baigtis”, išmintingai dėmisi: „Tai kelias į kančios baigtį”. Taip išmintingai kreipiantysis dėmesį palieka trejus pančius: tapatumo pažiūrą, abejones ir bet kokį prisirišimą prie ritualų ir apeigų. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti matymu.

2. Ydos, kurias reikia palikti susilaikymu

Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti susilaikymu? Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas akių gebėjimą. Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena sulaikydamas akių gebėjimą, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam nesulaikant akių gebėjimo. Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas ausies gebėjimą … Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas nosies gebėjimą … Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas liežuvio gebėjimą … Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas kūno gebėjimą … Išmintingai apmąstydamas gyvena sulaikydamas proto gebėjimą. Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena sulaikydamas proto gebėjimą, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam nesulaikant proto gebėjimo.

Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena sulaikydamas, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam nesulaikant. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti susilaikymu.

3. Ydos, kurias reikia palikti naudojimusi

Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti naudojimusi? Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas naudojasi apdarais: „Tai tik tam, kad apsiginčiau nuo šalčio ir karščio, kad apsiginčiau nuo sąlyčio su musėmis, uodais, vėju, saule ir ropliais, tik tam, kad prisidengčiau intymias kūno dalis.”

Išmintingai apmąstydamas naudojasi paaukotu maistu: „Tai ne pramogai, ne malonumui, ne grožio ar patrauklumo puoselėjimui, tai tik tam, kad kūnas būtų tvirtas ir sveikas, kad numalšinčiau alkį ir palaikyčiau šventą gyvenimą. Taip panaikinsiu seną (alkio) jausmą ir nesukelsiu naujo (persivalgymo) jausmo, ir dėl to negausiu priekaištų bei gyvensiu lengvai.”

Išmintingai apmąstydamas naudojasi būstu: „Tai tik tam, kad apsiginčiau nuo šalčio ir karščio, kad apsiginčiau nuo sąlyčio su musėmis, uodais, vėju, saule ir ropliais, tik tam, kad apsisaugočiau nuo blogo oro ir mėgaučiausi vienuma.”

Išmintingai apmąstydamas naudojasi vaistais ir sergančiojo būtinybėmis: „Tai tik tam, kad apsisaugočiau nuo kilusių varginančių pojūčių, kad pagerinčiau sveikatą.”

Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena (taip) naudodamas (būtinybes), nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam (taip) nenaudojant (būtinybes). Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti naudojimusi.

4. Ydos, kurias reikia palikti pakantumu

Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti pakantumu? Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas kantriai pakelia šaltį, karštį, alkį ir troškulį. Jis yra pakantus sąlyčiui su musėmis, uodais, vėju, saule ir ropliais, šiurkščiai ištartiems, iš blogos (valios) kilusiems žodžiams, kūne kilusiems pojūčiams, kurie yra skausmingi, aštrūs, šiurkštūs, žiaurūs, nemalonūs, nemieli, atimantys gyvybę.

Nes, vienuoliai, tam, kas gyvena su tokiu pakantumu, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam be pakantumo. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti pakantumu.

5. Ydos, kurias reikia palikti vengimu

Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti vengimu? Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas vengia laukinių dramblių, vengia laukinių arklių, vengia laukinių bulių, vengia laukinių šunų, vengia gyvačių, kelmų, spygliuotų vietovių, duobių, skardžių, pelkių, nuotėkų griovių. Išmintingai apmąstydamas, jis vengia sėdėti tose netinkamose vietose, vaikščioti tose netinkamose vietovėse, susidėti su tais nelabais draugais, kuriuos išmintingieji švento gyvenimo bičiuliai laikytų nelaba aplinka.

Nes, vienuoliai, tam, kas (viso) to vengia, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam (to) nevengiant. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti vengimu.

6. Ydos, kurias reikia palikti pašalinimu

Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti pašalinimu? Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas nepriima kilusios geismingos minties, palieka, pašalina, atmeta, panaikina (ją); nepriima kilusios piktos minties … nepriima kilusios žiaurios minties … nepriima kilusių nelabų, nedorų (proto) būsenų, palieka, pašalina, atmeta, panaikina (jas).

Nes, vienuoliai, tam, kas taip pašalina tas (mintis), nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų gyvenančiam (to) nešalinant. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti pašalinimu.

7. Ydos, kurias reikia palikti lavinimu

Ir kurias gi ydas, vienuoliai, reikia palikti lavinimu? Štai, vienuoliai, vienuolis išmintingai apmąstydamas vysto atidos nušvitimo veiksnį palaikomą atsiskyrimo, aistros išblėsimo, (teršalų) liovimosi ir subrandinantį paleidimą; Išmintingai apmąstydamas vysto reiškinių tyrinėjimo nušvitimo veiksnį … vysto energingumo nušvitimo veiksnį … vysto palaimos nušvitimo veiksnį … vysto ramybės nušvitimo veiksnį … vysto sutelkties nušvitimo veiksnį … vysto lygiažiūros nušvitimo veiksnį palaikomą atsiskyrimo, aistros išblėsimo, (teršalų) liovimosi ir subrandinantį paleidimą.

Nes, vienuoliai, tam, kas taip jas lavina, nekyla ydos ir varginantis (teršalų ir jų pasekmių) karštis, kurie kiltų (to) nelavinant. Tai, vienuoliai, vadinama ydomis, kurias reikia palikti lavinimu.

Bet kai, vienuoliai, vienuolis matymu paliko ydas, kurias reikia palikti matymu, susilaikymu paliko ydas, kurias reikia palikti susilaikymu, naudojimusi paliko ydas, kurias reikia palikti naudojimusi, pakantumu paliko ydas, kurias reikia palikti pakantumu, vengimu paliko ydas, kurias reikia palikti vengimu, pašalinimu paliko ydas, kurias reikia palikti pašalinimu, lavinimu paliko ydas, kurias reikia palikti lavinimu, apie jį, vienuoliai, sakoma: „Vienuolis gyvena pažabojęs visas ydas. Jis nukirto troškimą, numetė pančius ir teisingai perpratęs savimonę, padarė galą kančiai.”

Štai ką pasakė Palaimintasis. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.

The Middle Discourses

|_A. The First Fifty

|__I. The Chapter on the Root of All Things

MN2. Visos ydos

Translations [42]

English

繁體字

日本語

한국어

Français

Deutsch

Italiano

Español

Català

Português

Русский

Nederlands

Norsk

Magyar

Srpski

Čeština

Polski

Slovenščina

Suomi

Lietuvių Kalba

עִבְרִית

हिंदी

ગુજરાતી

தமிழ்

বাংলা

Việt Ngữ

Bahasa Indonesia

සිංහල

ပြန်သွားရန်

ภาษาไทย

पाळिभासा (Pāli)

Reference