Vidutinio ilgio suttų rinkinys 62

Ilgesnis pamokymas Rahulai

Taip aš girdėjau.

Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.

Ir štai Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą, nuėjo į Savatthį aukų (rinkti).

Garbingasis Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos.

Ir štai Palaimintasis atsigręžęs kreipėsi į garbingąjį Rahulą:

„Rahula, bet kokia materiali forma – praeities, dabarties ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar prastesnė, ar puikesnė, ar tolima, ar artima – visa materiali forma (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.”

„Ar tik materiali forma, Palaimintasis, ar tik materiali forma, Gerai Žengęs?”

„Ir materiali forma, Rahula, ir jausmo tonas, ir suvokimas, ir proto dariniai, ir sąmonė.”

Ir štai garbingasis Rahula (pagalvojo): „Na kas gi dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą eitų į kaimą aukų (rinkti)?” Apsisukęs jis grįžo atgal ir atsisėdo po vienu medžiu sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.

Garbingasis Sariputa gi pamatė gerbiamą Rahulą taip sėdintį po medžiu.

Pamatęs, jis kreipėsi į garbingąjį Rahulą:

„Rahula, lavink atidą kvėpavimui.

Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius.”

Ir štai vakare garbingasis Rahula, išėjo iš meditacijos ir nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono garbingasis Rahula pasakė Palaimintajam:

„Kaip gi, Garbusis, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius?”

„Rahula, bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra kieta, šiurkštu, savinama, tai yra

galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra kieta, šiurkštu, savinama,

tai, Rahula, vadinama vidiniu žemės elementu.

Na, bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas tėra žemės elementas.

Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama žemės elementu, užgesinamas proto potraukis žemės elementui.

Ir kas, Rahula, yra vandens elementas?

Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis.

Ir kas yra vidinis vandens elementas?

Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vanduo, skysta, yra savinama, tai yra

tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vanduo, skysta, yra savinama,

tai, Rahula, vadinama vidiniu vandens elementu.

Na, bet ir vidinis vandens elementas, ir išorinis vandens elementas tėra vandens elementas.

Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama vandens elementu, užgesinamas proto potraukis vandens elementui.

Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas?

Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis.

Ir kas yra vidinis ugnies elementas?

Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra ugnis, karšta, yra savinama, tai yra

kas šildo, kas sendina, kas degina ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra ugnis, karšta, savinama,

tai, Rahula, vadinama vidiniu ugnies elementu.

Na, bet ir vidinis ugnies elementas, ir išorinis ugnies elementas tėra ugnies elementas.

Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama ugnies elementu, užgesinamas proto potraukis ugnies elementui.

Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas?

Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis.

Ir kas yra vidinis vėjo elementas?

Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vėjas, vėjuota, savinama, tai yra

vėjai, judantys į viršų, vėjai, judantys žemyn, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, vėjai, palydintys kūno dalių judėjimą, iškvėpimas, įkvėpimas ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra vėjas, vėjuota, savinama

tai, Rahula, vadinama vidiniu vėjo elementu.

Na, bet ir vidinis vėjo elementas, ir išorinis vėjo elementas tėra vėjo elementas.

Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama vėjo elementu, užgesinamas proto potraukis vėjo elementui.

Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas?

Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis.

Ir kas yra vidinis erdvės elementas?

Bet kas, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra erdvė, erdvumas, yra savinama, tai yra

ausų ertmės, nosies ertmės, burna, tai, kur tai, kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, ir tai, kur tai patenka, bei tai, per kur tai išeina, ar bet kas kita, kas yra viduje, vadinama savu (ir) yra erdvė, erdvumas, tuščia, atvira, nepaliesta kraujo ir mėsos, yra savinama,

tai, Rahula, vadinama vidiniu erdvės elementu.

Na, bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas tėra erdvės elementas.

Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama erdvės elementu, užgesinamas proto potraukis erdvės elementui.

Rahula, lavink meditaciją panašią į žemę.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į žemę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Panašiai kaip kai ant žemės numetami ir švarūs (daiktai), ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės ir pūliai, ir kraujas, žemė dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,

lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į žemę panašią meditaciją.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į žemę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Rahula, lavink meditaciją panašią į vandenį.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vandenį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Panašiai kaip kai vandenyje plaunami ir švarūs (daiktai), ir nešvarūs, ir išmatos, ir šlapimas, ir seilės ir pūliai, ir kraujas, vanduo dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,

lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į vandenį panašią meditaciją.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vandenį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Rahula, lavink meditaciją panašią į ugnį.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į ugnį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Panašiai kaip kai ugnis degina ir švarius (daiktus), ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles ir pūlius, ir kraują, ugnis dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,

lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į ugnį panašią meditaciją.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į ugnį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Rahula, lavink meditaciją panašią į vėją.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vėją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Panašiai kaip kai vėjas pučia ir į švarius (daiktus), ir į nešvarius, ir į išmatas, ir į šlapimą, ir į seiles ir į pūlius, ir į kraują, vėjas dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,

lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į vėją panašią meditaciją.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į vėją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Rahula, lavink meditaciją panašią į erdvę.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į erdvę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Panašiai kaip erdvė yra niekuo neparemta,

lygiai gi taip ir tu, Rahula, lavink į erdvę panašią meditaciją.

Tikrai, tau lavinant meditaciją panašią į erdvę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.

Rahula, lavink geraširdiškumą.

Tikrai, tau lavinant geraširdiškumą bus paliktas bet koks piktanoriškumas.

Rahula, lavink atjautą.

Tikrai, tau lavinant atjautą bus paliktas bet koks žiaurumas.

Rahula, lavink džiaugsmą (kitų sėkme).

Tikrai, tau lavinant džiaugsmą (kitų sėkme) bus paliktas bet koks nepasitenkinimas.

Rahula, lavink lygiažiūrą.

Tikrai, tau lavinant lygiažiūrą bus paliktas bet koks biaurėjimasis.

Rahula, lavink atgrasumo (suvokimą).

Tikrai, tau lavinant atgrasumo (suvokimą) bus paliktos bet kokios aistros.

Rahula, lavink nepastovumo suvokimą.

Tikrai, tau lavinant nepastovumo suvokimą bus palikta bet kokia savimana.

Rahula, lavink atidą kvėpavimui.

Tikrai, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duos tau didžiulę naudą ir vaisius.

Ir kaip, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius?

Štai, Rahula, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.

Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus.

Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai”, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai”.

Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai”, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas visą kūną”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas visą kūną”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas kūno darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas kūno darinius”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas džiaugsmą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas džiaugsmą”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas palaimą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas palaimą”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas proto darinius”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu nuramindamas proto darinius”, – mokosi: „Iškvėpsiu nuramindamas proto darinius”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu patirdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu patirdamas protą”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu džiugindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu džiugindamas protą”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu sutelkdamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu sutelkdamas protą”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu išlaisvindamas protą”, – mokosi: „Iškvėpsiu išlaisvindamas protą”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas nepastovumą”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas nepastovumą”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas kaip išblėsta aistra”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas kaip išblėsta aistra”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas baigtį”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas baigtį”.

Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”.

Taip, Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius.

Taip, Rahula, išlavinęs, dažnai praktikavęs atidą kvėpavimui sužinosi kaip pranyksta ir paskutiniai įkvėpimai, tai nebus nesužinota.”

Štai ką pasakė Palaimintasis.

Patenkintas, garbingasis Rahula džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.