Pagal temą susijusių suttų rinkinys 15

2. Antrasis skyrius

Vėpulos kalnas

Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs netoli Radžagahos, ant Grifų viršukalnės kalno.

Ir štai Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:

„Vienuoliai!”

„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.

Palaimintasis štai ką pasakė:

„Vienuoliai, neįsivaizduojama kada buvo šios samsaros pradžia.

Neįmanoma praeity nurodyti trikdomų neišmanymo, esančių troškimo pančiuose, besiblaškančių, klajojančių samsaroje, būtybių pradžią.

Buvo laikas, vienuoliai, kai šio Vėpulos kalno pavadinimas buvo Pačinavamsa.

Tais laikais, vienuoliai, čionykščius žmones vadino tivarais.

Tivarų, vienuoliai, gyvenimo trukmė buvo keturiasdešimt tūkstančių metų.

Tivarai, vienuoliai, įlipdavo į Pačinavamsos kalną per keturias dienas ir nusileisdavo – per keturias dienas.

Tais laikais, vienuoliai, tobulai nušvitęs arahantas Palaimintasis Kakusanda pasirodė pasaulyje.

Tobulai nušvitęs, vienuoliai, arahantas Palaimintasis Kakusanda turėjo porą vyriausių mokinių vardais Vidhura ir Sandžyva – didingą porą.

Bet pažvelkite, vienuoliai, to kalno pavadinimas dingo, tie žmonės mirė, o Palaimintasis galutinai užgeso.

Taip nepastovu, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota,

taip nepatvaru, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota,

taip nepatikima, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota.

Ir to, vienuoliai, tikrai jau pakanka nusivilti visais sąlygotais dalykais, pakanka aistrai užgesinti, pakanka išsilaisvinti (iš samsaros).”

Buvo laikas, vienuoliai, kai šio Vėpulos kalno pavadinimas buvo Vankaka.

Tais laikais, vienuoliai, čionykščius žmones vadino rohitais.

Rohitų, vienuoliai, gyvenimo trukmė buvo trisdešimt tūkstančių metų.

Rohitai, vienuoliai, įlipdavo į Vankakos kalną per tris dienas ir nusileisdavo – per tris dienas.

Tais laikais, vienuoliai, tobulai nušvitęs arahantas Palaimintasis Konagamana pasirodė pasaulyje.

Tobulai nušvitęs, vienuoliai, arahantas Palaimintasis Konagamana turėjo porą vyriausių mokinių vardaisBhijosa ir Utara – didingą porą.

Bet pažvelkite, vienuoliai, to kalno pavadinimas dingo, tie žmonės mirė, o Palaimintasis galutinai užgeso.

Taip nepastovu, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota…

pakanka išsilaisvinti (iš samsaros).

Buvo laikas, vienuoliai, kai šio Vėpulos kalno pavadinimas buvo Supasa.

Tais laikais, vienuoliai, čionykščius žmones vadino supijais.

Supijų, vienuoliai, gyvenimo trukmė buvo dvidešimt tūkstančių metų.

Supijai, vienuoliai, įlipdavo į Supasos kalną per dvi dienas ir nusileisdavo – per dvi dienas.

Tais laikais, vienuoliai, tobulai nušvitęs arahantas Palaimintasis Kasapa pasirodė pasaulyje.

Tobulai nušvitęs, vienuoliai, arahantas Palaimintasis Kasapa turėjo porą vyriausių mokinių vardais Tisa ir Bharadvadžia – didingą porą.

Bet pažvelkite, vienuoliai, to kalno pavadinimas dingo, tie žmonės mirė, o Palaimintasis galutinai užgeso.

Taip nepastovu, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota,

taip nepatvaru, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota…

pakanka išsilaisvinti (iš samsaros).

Šiais laikas, vienuoliai, šio Vėpulos kalno pavadinimas yra Vėpula.

Šiais laikais, vienuoliai, čionykščius žmones vadina magadhakais.

Magadhakų, vienuoliai, gyvenimo trukmė yra trumpa, ribota, greitai prabėganti,

gyvenantysis ilgai nugyvena šimtą metų ar šiek tiek daugiau.

Magadhakai, vienuoliai, greitai įlipa į Vėpulos kalną ir greitai nusileidžia.

Šias laikais, vienuoliai, tobulai nušvitęs arahantas Palaimintasis pasirodė pasaulyje.

Aš, vienuoliai, turiu porą vyriausių mokinių vardais Sariputa ir Mogalana – didingą porą.

Ir ateis laikas, vienuoliai, kai šio kalno pavadinimas dings, kai šie žmonės mirs, o aš galutinai užgesiu.

Taip nepastovu, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota,

taip nepatvaru, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota,

taip nepatikima, vienuoliai, yra tai, kas sąlygota.

Ir to, vienuoliai, tikrai jau pakanka nusivilti visais sąlygotais dalykais, pakanka aistrai užgesinti, pakanka išsilaisvinti (iš samsaros).”

Štai ką pasakė Palaimintasis.

Tai pasakė Gerai Žengęs, o toliau mokytojas tarė štai ką:

Tivarams – Pačinavamsa,

rohitams – Vankaka,

supijams – Supasa,

a magadhijams – Vėpula.

Ek, nepastovūs yra sąlygoti dalykai,

jie turi prigimtį kilti ir nykti.

Kilę, jie išnyksta,

jų nurimimas – tai laimė.”