Pagal temą susijusių suttų rinkinys 22

8. Esu ėdamas

79. Esu ėdamas

Savatthyje.

Vienuoliai, visi atsiskyrėliai bei brahmanai, kurie prisimena daugybę įvairių praeitų gyvenimų, prisimena arba penkis savinamus sandus, arba vieną iš jų.

Kokius penkis?

Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokią materialią formą”, –

taip prisimenama tik materiali forma.

Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokį jausmo toną”, –

taip prisimenamas tik jausmo tonas.

Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokį suvokimą” …

Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokius proto darinius” …

Vienuoliai, kai prisimenama: „Praeity turėjau tokią sąmonę”, –

taip prisimenama tik sąmonė.

Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate materialia forma?

Tai deformuojama (pažeidžiama, ruppati), dėl to tai vadinama materialia forma (rūpa).

Defuormuojama ko?

Ir šalčio deformuojama, ir karščio deformuojama, ir alkio deformuojama, ir troškulio deformuojama, ir sąlyčio su musėmis, uodais, vėju, saule bei ropliais deformuojama.

Tai deformuojama, dėl to tai vadinama materialia forma.

Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate jausmo tonu?

Tai jaučia (vedayati), dėl to tai vadinama jausmo tonu (vedanā).

Jaučia ką?

Jaučia ir tai, kas malonu, jaučia ir tai, kas skausminga, jaučia ir tai, kas nei skausminga, nei malonu.

Tai jaučia, dėl to tai vadinama jausmo tonu.

Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate suvokimu?

Tai suvokia (atpažįsta, sañjānāti), dėl to tai vadinama suvokimu (saññā).

Suvokia ką?

Suvokia ir tamsią spalvą, suvokia ir geltoną, suvokia ir raudoną, suvokia ir baltą.

Tai suvokia, dėl to tai vadinama suvokimu.

Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate proto dariniais?

Tai sudaro (sukuria, abhisaṅkharonti) tai, kas sąlygota (sukurta, saṅkhataṃ), dėl to tai vadinama proto dariniais (saṅkhārā).

Ką sąlygotą tai sudaro?

Tai sudaro sąlygotą materialią formą kaip materialią formą. Tai sudaro sąlygotą jausmo toną kaip jausmo toną. Tai sudaro sąlygotą suvokimą kaip suvokimą. Tai sudaro sąlygotus proto darinius kaip proto darinius. Tai sudaro sąlygotą sąmonę kaip sąmonę.

Tai sudaro tai, kas sąlygotą, dėl to tai vadinama proto dariniais.

Ir kodėl, vienuoliai, (kažką) vadinate sąmone?

Tai žino (vijānāti), dėl to tai vadinama sąmone (viññānaṃ).

Žino ką?

Žino ir tai, kas rūgštu, žino ir tai, kas kartu, žino ir tai, kas aitru, žino ir tai, kas saldu, žino ir tai, kas aštru, žino ir tai, kas neaštru, žino ir tai, kas sūru, žino ir tai, kas nesūru.

Tai žino, dėl to tai vadinama sąmone.

Apie tai, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys svarsto taip:

„Aš gi dabar esu ėdamas materialios formos.

Ir praeity buvau ėdamas materialios formos lygiai taip pat kaip ir dabar.

Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities materialioje formoje, tuomet ir ateity būsiu ėdamas materialios formos lygiai taip pat kaip ir dabar.”

Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities materialiai formai.

Jis neieško džiaugsmo ateities materialioje formoje ir

praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties materialia forma, kad išblėstų (jos) troškimas, kad (ji) baigtų egzistuoti.

„Aš gi dabar esu ėdamas jausmo tono.

Ir praeity buvau ėdamas jausmo tono lygiai taip pat kaip ir dabar.

Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities jausmo tone,

tuomet ir ateity būsiu ėdamas jausmo tono lygiai taip pat kaip ir dabar.”

Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities jausmo tonui.

Jis neieško džiaugsmo ateities jausmo tone ir

praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties jausmo tonu, kad išblėstų aistra (jam), kad (jis) baigtų egzistuoti.

„Aš gi dabar esu ėdamas suvokimo …

„Aš gi dabar esu ėdamas proto darinių.

Ir praeity buvau ėdamas proto darinių lygiai taip pat kaip ir dabar.

Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities proto dariniuose,

tuomet ir ateity būsiu ėdamas proto darinių lygiai taip pat kaip ir dabar.”

Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities proto dariniams.

Jis neieško džiaugsmo ateities proto dariniuose ir

praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties proto dariniais, kad išblėstų aistra (jiems), kad (jie) baigtų egzistuoti.

„Aš gi dabar esu ėdamas sąmonės.

Ir praeity buvau ėdamas sąmonės lygiai taip pat kaip ir dabar.

Ir jei ieškosiu džiaugsmo ateities sąmonėje,

tuomet ir ateity būsiu ėdamas sąmonės lygiai taip pat kaip ir dabar.”

Dėl tokio apmąstymo, jis tampa abejingu praeities sąmonei.

Jis neieško džiaugsmo ateities sąmonėje ir

praktikuoja tam, kad nusiviltų dabarties sąmone, kad išblėstų (jos) troškimas, kad (ji) baigtų egzistuoti.”

Kaip manote, vienuoliai,

Materiali forma yra pastovi ar nepastovi?”

„Nepastovi, Garbusis.”

„O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?”

„Nepatenkinama, Garbusis.”

„O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip:

„Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?”

„Ne, Garbusis.”

„Jausmo tonas yra pastovus ar nepastovus?” …

„Suvokimas yra pastovus ar nepastovus?” …

„Proto dariniai yra pastovūs ar nepastovūs?” …

„Sąmonė yra pastovi ar nepastovi?”

„Nepastovi, Garbusis.”

„O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?”

„Nepatenkinama, Garbusis.”

„O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip:

„Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?”

„Ne, Garbusis.”

„Todėl, vienuoliai, bet kokia materiali forma – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa materiali forma (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Bet koks jausmo tonas …

Bet koks suvokimas …

Bet kokie proto dariniai …

Bet kokia sąmonė – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa sąmonė (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.

Tokį, vienuoliai, vadina tauriųjų mokiniu, kuris mažina, o ne kaupia,

kuris palieka, o ne savinasi,

kuris išvaiko, o ne sujungia,

kuris išsklaido, o ne smilkina.

Ir ką jis mažina, o ne kaupia?

Mažina, o ne kaupia materialią formą.

Mažina, o ne kaupia jausmo toną.

Mažina, o ne kaupia suvokimą.

Mažina, o ne kaupia proto darinius.

Mažina, o ne kaupia sąmonę.

Ir ką jis palieka, o ne savinasi?

Palieka, o ne savinasi materialią formą.

Palieka, o ne savinasi jausmo toną.

Palieka, o ne savinasi suvokimą.

Palieka, o ne savinasi proto darinius.

Palieka, o ne savinasi sąmonę.

Ir ką is išvaiko, o ne sujungia?

Išvaiko, o ne sujungia materialą formą.

Išvaiko, o ne sujungia jausmo toną.

Išvaiko, o ne sujungia suvokimą.

Išvaiko, o ne sujungia proto darinius.

Išvaiko, o ne sujungia sąmonę.

Ir ką jis išsklaido, o ne smilkina?

Išsklaido, o ne smilkina materialią formą.

Išsklaido, o ne smilkina jausmo toną.

Išsklaido, o ne smilkina suvokimą.

Išsklaido, o ne smilkina prodo darinius.

Išsklaido, o ne smilkina sąmonę.

Tai matydamas, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys nusivilia ir materialia forma, nusivilia ir jausmo tonu, nusivilia ir suvokimu, nusivilia ir proto dariniais, nusivilia ir sąmone.

Nusivylus išblėsta aistra. Išblėsus aistrai išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta.

Jis supranta, kad panaikintas (kitas) gimimas, nugyventas šventas gyvenimas, padaryta tai, kas turi būti padaryta, nebebus čia daugiau būties.

Tokį, vienuoliai, vadina vienuoliu, kuris nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu, kuris nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu, kuris nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu, kuris nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu.

Ir ko jis nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu?

Jis nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu materialią formą.

… jausmo toną.

… suvokimą.

… proto darinius.

Jis nei kaupia, nei mažina, bet lieka išsekinusiu sąmonę.

Ką jis nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu?

Jis nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu materialią formą.

… jausmo tono.

… suvokimo.

… proto darinių.

Jis nei palieka, nei savinasi, bet lieka palikusiu sąmonę.

Ir ko jis nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu?

Jis nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu materialią formą.

… jausmo toną.

… suvokimą.

… proto darinių.

Jis nei išvaiko, nei sujungia, bet lieka išvaikiusiu sąmonę.

Ir ką jis nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu?

Jis nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu materialią formą.

… jausmo toną.

… suvokimą.

… proto darinius.

Jis nei išsklaido, nei smilkina, bet lieka išsklaidžiusiu sąmonę.

Vienuoliai, vienuolį su taip išlaisvintu protu, dievybės kartu su Indra, Brahma ir Padžapačiu garbina iš toli:

„Garbė tau, grynaveisli žmogau,

garbė tau, aukščiausias žmogau,

tau, kurio meditacijos pagrindo

mes nežinom.”