Pagal temą susijusių suttų rinkinys 55

6. Išmintingasis

54. Sergantysis

Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Sakyų krašte, banjano medžių vienuolyne netoli Kapilavatthu.

Tuo gi pat metu vienuolių būrys siuvo Palaimintajam apdarą su mintimi, kad

praėjus trims lietaus sezono atsiskyrimo mėnesiams, su paruoštu apdaru Palaimintasis leisis kelionėn.

Išgirdo gi Mahānāma Sakya, kad

vienuolių būrys siuva Palaimintajam apdarą su mintimi, kad

praėjus trims lietaus sezono atsiskyrimo mėnesiams, su paruoštu apdaru Palaimintasis leisis kelionėn.

Ir štai Mahānāma Sakya nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono Mahānāma Sakya pasakė Palaimintajam štai ką:

„Girdėjau, Palaimintasis,

kad vienuolių būrys siuva Palaimintajam apdarą su mintimi, kad

praėjus trims lietaus sezono atsiskyrimo mėnesiams, su paruoštu apdaru Palaimintasis leisis kelionėn.

Bet negirdėjau ir neišmokau tiesiai iš Palaimintojo,

kaip ligos pakirstą, kamuojamą, sunkiai sergantį išmintingą pasaulietį pasekėją, turėtų pamokyti kitas išmintingas pasaulietis pasekėjas.”

„Išmintingas pasaulietis pasekėjas, Mahānāma, ligos pakirstą, kamuojamą, sunkiai sergantį išmintingą pasaulietį pasekėją, turėtų nuraminti keturiais nuraminimais.

„Būk ramus, mielasis.

Tu turi (tokį) patirtimi grįstą pasitikėjimą Buda: „Šis Palaimintasis yra arahantas… dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.“

Būk ramus, mielasis.

Tu turi (tokį) patirtimi grįstą pasitikėjimą Mokymu …

saṅgha …

Tu laikaisi dorovės principų, kurie yra mieli tauriesiems. Tavo dorovė yra nepalaužta, vientisa, nesutepta, švari, išlaisvinanti nuo vergystės, išmintingųjų aukštinama, nepaliesta, vedanti į sutelktį.”

„Išmintingas pasaulietis pasekėjas, Mahānāma, nuraminęs ligos pakirstą, kamuojamą, sunkiai sergantį išmintingą pasaulietį pasekėją šiais keturiais nuraminimais, turėtų jam pasakyti:

„Ar tu nerimauji dėl tėvų?”

Jei jis sakytų:

„Nerimauju dėl tėvų”, – jam turėtų pasakyti:

„Mielasis pone, tavo prigimtis yra tokia, kad turi mirti.

Ar tu nerimausi dėl tėvų, ar ne,

vis vien mirsi.

Būtų gerai, mielasis, jei paliktumei nerimą dėl tėvų.”

Jei jis sakytų:

„Paliktas nerimas dėl tėvų”, – jam turėtų pasakyti:

„O ar tu nerimauji dėl žmonos ir vaikų?”

Jei jis sakytų:

„Nerimauju dėl žmonos ir vaikų,” – jam turėtų pasakyti:

„Mielasis pone, tavo prigimtis yra tokia, kad turi mirti.

Ar tu nerimausi dėl žmonos ir vaikų, ar ne,

vis vien mirsi.

Būtų gerai, mielasis, jei paliktumei nerimą dėl žmonos ir vaikų.”

Jei jis sakytų:

„Paliktas nerimas dėl žmonos ir vaikų”, – jam turėtų pasakyti:

„O ar tau rūpi penki žmogiškų juslinių malonumų šaltiniai?”

Jei jis sakytų:

„Man rūpi penki žmogiškų juslinių malonumų šaltiniai,” – jam turėtų pasakyti:

„Mielasis, dangiškieji jusliniai malonumai yra nuostabesni ir puikesni už žmogiškuosius.

Būtų gerai, mielasis, jei atitrauktum protą nuo žmogiškų juslinių malonumų ir nukreiptum jį į Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybes.”

Jei jis sakytų:

„Atitrauktas protas nuo žmogiškų juslinių malonumų ir nukreiptas į Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybes”, – jam turėtų pasakyti:

„Mielasis, Trisdešimt trijų pasaulio dievybės yra nuostabesnės ir puikesnės už Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybes.

Būtų gerai, mielasis, jei atitrauktum protą nuo Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybių ir nukreiptum jį į Trisdešimt trijų pasaulio dievybes.”

Jei jis sakytų:

„Atitrauktas protas nuo Keturių didžiųjų karalių pasaulio dievybių ir nukreiptas į Trisdešimt trijų pasaulio dievybes”, – jam turėtų pasakyti:

„Mielasis, Yama pasaulio dievybės yra nuostabesnės ir puikesnės už Trisdešimt trijų pasaulio dievybes …

Pasitenkinimo pasaulio dievybės …

Kūrimo džiaugsmo pasaulio dievybės …

Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybės …

„Mielasis, Brahmų pasaulio dievybės yra nuostabesnės ir puikesnės už Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybes.

Būtų gerai, mielasis, jei atitrauktum protą nuo Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybių ir nukreiptum jį į Brahmų pasaulio dievybes.”

Jei jis sakytų:

„Atitrauktas protas nuo Džiaugsmo kitų kūriniais pasaulio dievybių ir nukreiptas į Brahmų pasaulio dievybes”, – jam turėtų pasakyti:

„Mielasis, Brahmų pasaulis nepastovus nepatvarus, paskendęs tapatume.

Būtų gerai, mielasis, jei atitrauktum protą nuo Brahmų pasaulio ir sutelktum jį į tapatumo baigtį.”

Jei jis sakytų:

„Atitrauktas protas nuo Brahmų pasaulio dievybių ir sutelktas į tapatumo baigtį”, –

tuomet, Mahānāma, aš sakau, kad nėra jokio skirtumo tarp pasauliečio pasekėjo su taip išlaisvintu protu ir vienuolio su išlaisvintu nuo ydų protu,

tai yra (nėra skirtumo) tarp vieno išsilaisvinimo ir kito.”