Suttų rinkinukas 1.8

Geraširdiškumas

Tai turėtų daryti tas, kuris turi prasmingų įgūdžių

ir supranta apie tą ramybės būvį (nibbaną).

Būdamas gebančiu, tiesiaširdžiu, atviru,

nuolankiu, lanksčiu ir nepasipūtusiu,

Nereikliu, neapsunkinančiu aplinkinių,

ne per daug užsiėmusiu ir gyvenančiu lengvai;

Su nurimusiomis juslėmis, praktišku,

neįžūliu, bei nenunešamu minios jausmu,

Jis turėtų vengti bet kokio, kad ir nežymaus,

išmintingųjų smerkiamo elgesio.

„Tegul visos būtybės būna sveikos ir saugios,

tegul visos būtybės būna laimingos!

Kad ir kokios gyvos būtybės,

silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių;

Kad ir ilgos ar milžiniškos,

vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės,

Matomos ar nematomos,

tolimos ar artimos,

Ar gimusios, ar dar gimsiančios,

tegul visos būtybės būna laimingos!

Tegul niekas kito neapgaudinėja,

tegul niekas nieko nežemina niekur,

Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto

niekas nelinki kitam blogo!”

Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką,

kad ir savo gyvybės kaina,

Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą

visų gyvųjų būtybių atžvilgiu.

Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą

visą pasaulį aprėpiantį,

Į viršų, žemyn, aplink,

be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.

Ir stovėdamas, ir eidamas, ir sėdėdamas,

ir gulėdamas, iki kol neapsnūsta,

Te jis ryžtasi būti su tokia atida –

tai šiame mokyme vadinama dieviškąja buveine.

Be klaidingų pažiūrų,

dorovingas, turintis tikros įžvalgos,

Palikęs prisirišimą prie juslinių malonumų,

nebeužgims jis moters įsčiose.