Palaipsninių suttų rinkinys 5

17. Pyktis

161. Pirmoji sutta apie tai, kaip palikti pyktį

– Vienuoliai, esti šie penki (būdai) pykčiui išsklaidyti. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais (būdais) jis turėtų būti visiškai išsklaidytas.

Kuriais penkiais?

Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti lavinamas geraširdiškumas.

Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.

Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti lavinama atjauta.

Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.

Žmogaus atžvilgiu, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti lavinama lygiažiūra.

Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.

Žmogų, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, reikia pamiršti, nekreipti į jį dėmesio.

Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.

Žmogui, į kurį nukreiptas užgimęs pyktis, turėtų būti pritaikytos (tokio pobūdžio mintys apie) kammą (veiksmą) kaip nuosavybę:

„Šis garbingasis, yra veiksmų savininkas, veiksmų įpėdinis, veiksmai yra jo pradėjimas, jo giminės, jis yra (savo) veiksmų prieglobstyje.

Kokius veiksmus jis atlieka - ar dorus, ar nedorus - to jis ir bus įpėdinis.”

Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.

Šie, vienuoliai, yra penki (būdai) pykčiui išsklaidyti. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais (būdais) jis turėtų būti visiškai išsklaidytas.