Kraunama

Vertimai [20]

Penki ženklai

Taip bylota 83

Trejetukų knyga

Ketvirtasis skyrius

Penki ženklai

Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:

„Vienuoliai, prieš dievybei mirštant ir paliekant dievybių pasaulį, pasireiškia penki ženklai:

gėlių vainikas nuvysta, drabužiai pasidaro nešvarūs, pažastys prakaituoja, kūnas netenka grožio, dievybės nebedžiugina jo paties dieviškasis sostas.

Dievybės pamatę, kad dievybė ne už ilgo paliks jų pasaulį, skatina ją džiaugtis sakydamos:

„Tenuvyksti, garbusis, į gerą vietą.

Nuvykęs į gerą vietą, teįgyji geriausią turtą.

Įgijęs geriausią turtą, tebuvoji gerai įsitvirtinęs.”

Į tai vienas iš vienuolių pasakė Palaimintajam:

„Ką gi, Garbusis, dievybės vadina nuvykimu į gerą vietą?

Ir ką, Garbusis, dievybės vadina geriausio turto įgijimu?

Ką, Garbusis, dievybės vadina geru įsitvirtinimu?”

„Žmogiškąją būtį, vienuoli, dievybės vadina nuvykimu į gerą vietą.

Kai tapus žmogumi įgyjamas tikėjimas Tathagatos skelbiamu Mokymu ir Disciplina,

tai, vienuoli, dievybės vadina geriausio turto įgijimu.

Kai tas jo tikėjimas yra pasodintas, giliai įsišaknijęs, įsitvirtinęs, stiprus, nepajudinamas jokio atsiskyrėlio, ar brahmano, ar dievybės, ar Maros, ar Brahmos, ar dar ko nors pasaulyje,

tai, vienuoli, dievybės vadina geru įsitvirtinimu.”

Apie tai Palaimintasis kalbėjo.

Taip pasakyta apie tai:

„Kai dievybė palieka

dievybių pasaulį gyvenimo trukmei išsekus,

dievybės krykštauja tris

džiaugsmą raginančius palinkėjimus.

„Tenuvyksti, garbusis, į gerą vietą,

į žmonių draugiją.

Tapęs žmogumi įgyk

neprilygstamą tikėjimą geruoju Mokymu.

Tebūna tas tavo tikėjimas pasodintas,

giliai įsišaknijęs, įsitvirtinęs,

visą gyvenimą nepajudinamas

gerai išdėstytame gerajame Mokyme.

Palikęs blogus veiksmus kūnu,

taip pat blogus veiksmus kalba,

palikęs blogus veiksmus protu,

ar bet ką dar susietą su ydomis,

padaręs dorų veiksmų kūnu,

daugybę dorų kalba,

padaręs dorų veiksmų protu,

neribotai ir be prisirišimo,

tuomet sukūręs gausų

žemišką nuopelną dosnumu,

kitus gerojo Mokymo draugus

supažindink su šventu gyvenimu.”

Dėl tokios atjautos

dievybės, kai sužino, kad dievybė

palieka jų pasaulį, skatina ją džiaugtis:

„Ateik, dievybe, vėl ir vėl.””

Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.

Komentarai [1]